Mes abu tokie principingi ir tokie karštakošiai. Dažnai tai mums patiems pakiša koją. Aš pasakau kvailų ir neapgalvotų dalykų, tu supyksti, o po penkių minučių aš tave karštai pabučiuoju, siekdama išganymo. Daug kas mano, kad mes keista ir nesuderinama pora ir svarsto, ką mes kartu vis dar veikiam. Tačiau ką aš galiu padaryti, kad viskas ko noriu šiam gyvenime tai glostyti tavo plaukus ir stovėti tau už nugaros, apkabinus per liemenį, kai tu valaisi dantis...

Tavo ūmus būdas pastato mane į kampą. Aš arba turiu tau paklusti, arba surasti didesnę priežastį ant tavęs pykti. Mes baramės, aš ant tavęs rėkiu, žmonės stebisi, o parėję kartu pas tave mes krentam į patalus ir tvirtai vienas kitą apkabinam. Aš paslepiu savo veidą tavo krūtinėje ir apsivynioju tave kojomis. Man patinka, kai tavo šalti pirštai pasineria į manuosius.

Ir tokiomis akimirkomis aš nieko NIEKO daugiau nenoriu, tik užmigti šiam sapne ir iš jo nebepabusti. Ir tuomet tyliai ateina rytas...