Kai gegužė alsavo į mus visa savo šiluma, kai gyvenom jos nakty; ore prisisunkusiame medaus, alyvų ir kanapių kvapų. Alyvos buvo visur - jų žiedai, tas aromatas užklojo visą miestą. Buvo šilta ir akmenimis grįsta Lelijų gatvė tapo mūsų maža šventove - nuokalnėje, nuo kur geriausiai matosi apšviesta medinė bažnyčia. Netikiu bažnyčios gyventojais, bet tikiu ta gegužės naktim, jos drėgna šiluma ir toli aidinčiais balsais. Kai ėjom pro apgriuvusią sinagogą, žemyn žemyn gatve.