Kai gegužė alsavo į mus visa savo šiluma, kai gyvenom jos nakty; ore prisisunkusiame medaus, alyvų ir kanapių kvapų. Alyvos buvo visur - jų žiedai, tas aromatas užklojo visą miestą. Buvo šilta ir akmenimis grįsta Lelijų gatvė tapo mūsų maža šventove - nuokalnėje, nuo kur geriausiai matosi apšviesta medinė bažnyčia. Netikiu bažnyčios gyventojais, bet tikiu ta gegužės naktim, jos drėgna šiluma ir toli aidinčiais balsais. Kai ėjom pro apgriuvusią sinagogą, žemyn žemyn gatve.

I'll put on coconut oil on my body, comb my hair, drink coffee in the sunny evenings, scratch your skin with my long red nails, open the windows to let the spring wind in, drive your car, kiss you, text you, will enjoy the sunshine, drink up the energy, the water, the love. 

Buvau pasiklydus, bet grįžau namo, grįžau į save. Prireiks laiko, kad galėčiau save iš naujo pamilti, bet žinau, kad vieną dieną tai įvyks. Priimsiu savo klaidas, nuopolius, kvailumą ir naivumą. Nebėra prasmės to slėpti. Nebeslėpsiu, kad esu kitokia, bet taip pat nesigėdysiu savo šabloniškumo. Aš labai labai bijau, bijau visko, bet laikui bėgant toji baimė mažės ir ji manęs nesuvalgys.

Aš daug išmokau, galiu tau už tai padėkoti. O dėl atsivėrusių ir kraujuojančių žaizdų galiu kaltinti tik save. Niekas manęs nevertė tau atsiverti, netgi atvirkščiai. Bet aš noriu visa tai užbaigti, kad manęs daugiau nebepersekiotum minčių šešėliuose. Aš tave jau išaugau.

apie praeitą savaitę

 
 
Kaip tada, kai buvo vėlus vakaras ir nuvažiavom su tavimi prie ežero. Ežero krantas buvo nuostabiai švelnus ir smėlėtas, vos juntamos bangos užklodavo ir nuklodavo mano pėdas. Buvo šilta, aš pasikėliau savo juodą klostuotą sijoną, kad jis nesušlaptų. Prieš sėsdama į tavo žalią automobilį, nusivaliau prilipusias žemes nuo savo kojų, prisidegiau cigaretę, o tu man pabučiavai į apnuogintą petį. Man reikėjo tokio vakaro, laisvės kvapo ir vėjo. Man to reikėjo taip ilgai.

Ši vasara bus kitokia, nes ji bus tokia pati. Tokia pati kaip prieš du metus, tikiuosi. Aš vis dar noriu važinėti su mūsų senu automobiliu iki miško, mielasis. Aš vis dar noriu svajoti, valydama aprasojusį lango stiklą ir tuo pačiu pūsdama į jį cigarečių dūmus. Juk niekas nepasikeitė. Gal šiek tiek užaugom, gal pragmatiškumas užtemdė mums akis, bet aš mielai sugrįščiau atgal, o tikrai. 

Skaitysiu Nabokovą, tada užsimanysiu būti Lolita ir pasidažysiu lūpas rouge metallique, tada pūsiu kramtomos gumos burbulus, na ir ką? Surauksiu antakius, jei tu man nenupirksi ledų su saldainių žirneliais ir vis tiek rūkysiu mašinoje. Vieną po kitos, vieną po kitos! Aš pažadu, kad įmerkusi kojas į dumbliną ežerą, kurio aš taip pasiilgau, kaip metus nematyto mylimojo, nespiegsiu ir nesakysiu, kad man šalta. O tada aš apsikabinsiu tave, paglostysiu tavo skruostą ir pabėgsiu atgal į vasarą, iš kur ir atėjau.

the bottom of my heart

Labiau už viską norėčiau nuogą kūną laižančio vėsaus, žalio ežero vandens. Bet aš Vilniuj, užsidarius nedidelėje patalpoje su daug daug kvapų, kurią vadinu darbu. Kasdien leidžiu sau pasvajoti apie pavakares basomis ant pievos, drumzlinus krantus, kvepiantį dumblą, rytinį vėją. Dar šiek tiek luktelk. Galbūt jau tuoj?..

vasaros drėgmė