miškais miškais

Dievinu miškus. Žalumą, drėgmę, lapus, rasą, medžius. Pamenu, kai buvau dar vaikas, ėjau aštuntus metus, gyvenau šalia miško. Kuomet šeimoj vykdavo nesąmonės ir norėdavosi nuo jų pabėgti - bėgdavau į mišką. Tipendavau trumpom kojom iki Nemuno, pro pušis, egles, beržus ir mažus ąžuolėlius. Tad iki šiol man miškai siejasi su ramybe.
Keletas nuotraukų iš paskutinio pasivaikščiojimo gamtoje.