2013 m. liepos 3 d., trečiadienis

miškai paryčiais

Vakar patyliukais parsiliūkinau namo, kai laikrodis rodė 06:00 ryto. Už lango kilo saulė, žmonės balkonuose rūkė rytines cigaretes ir gėrė kavą, ruošėsi į savo nuobodžius darbus, o aš griuvau į lovą ir užsidengiau antklode veidą, kad ryto šviesa netrukdytų grožio miego. Toks gyvenimo būdas tikrai neišėjo į naudą. Užmiegu ryte, o atsikeliu per pietus. Pusę dienos geriu vieną kavos puodelį po kito, mirkstu facebooke ir klausau Rammstein ir Depeche Mode, kol normalūs žmonės gaudo saulės spindulius ir maudosi ežeruose. Vakare vėl lendu laukan ir viskas vėl vyksta ta pačia įvykių seka.

Bet taip pelėdiškai gyventi yra gan smagu. Jau nebesuskaičiuočiau kiek daug gražių paryčių mačiau - užlieja kažkoks palaimos jausmas, kai matai kylant saulę, o virš šalto ežero vandens susidaręs tirštas rūkas nepraleidžia tų saulės spindulių. Pievos būna šlapios, aplinkui taip tylu ir žalia, kad norisi įkvėpti visą mišką į plaučius ir išsaugoti jį ten.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą