Kaip tada, kai buvo vėlus vakaras ir nuvažiavom su tavimi prie ežero. Ežero krantas buvo nuostabiai švelnus ir smėlėtas, vos juntamos bangos užklodavo ir nuklodavo mano pėdas. Buvo šilta, aš pasikėliau savo juodą klostuotą sijoną, kad jis nesušlaptų. Prieš sėsdama į tavo žalią automobilį, nusivaliau prilipusias žemes nuo savo kojų, prisidegiau cigaretę, o tu man pabučiavai į apnuogintą petį. Man reikėjo tokio vakaro, laisvės kvapo ir vėjo. Man to reikėjo taip ilgai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą