Labiau už viską norėčiau nuogą kūną laižančio vėsaus, žalio ežero vandens. Bet aš Vilniuj, užsidarius nedidelėje patalpoje su daug daug kvapų, kurią vadinu darbu. Kasdien leidžiu sau pasvajoti apie pavakares basomis ant pievos, drumzlinus krantus, kvepiantį dumblą, rytinį vėją. Dar šiek tiek luktelk. Galbūt jau tuoj?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą